Lechas Valensa dirbo laivų statykloje. Jis nemėgo skaityti knygų ir nekentė „politikavimų“. Vis dėlto vyras suprato, kad Lenkijai verkiant reikia pokyčių. Taip Lechas tapo „Solidarumo“ vedliu, neoficialiu Lenkijos žmonių prezidentu. Šis filmas – tai istorija apie žmogų, išmestą iš dešimties darbų, bet tapusį visos Lenkijos nepriklausomybės reikalaujančiu balsu. Tai pasakojimas apie pergales ir pralaimėjimus, apie tai, kaip įmanoma palaužti vieną žmogų, bet ne visą tautą.
Šį filmą Lenkija pristato „Oskarams“.
„Esu senas žmogus, senas režisierius. Galbūt tai jau paskutinis mano filmas. Tačiau negalėčiau palikti gyvenimo nesukūręs filmo apie Lechą Valensą. Tai tiesiog mano pareiga“, – sako režisierius Andrzejus Wajda.
Venecijos kino festivalis – pristatytas konkursinėje programoje nedalyvaujant konkurse; pristatytasToronto kino festivalyje.
Andrzejus Wajda gimė 1926 m. Suvalkuose, Lenkijoje. A. Wajda yra vienas iškiliausių Lenkijos kino ir teatro režisierių, scenografas, vienas Lenkijos kino mokyklos įkūrėjų. Jo filmografijoje daugiau kaip penkiasdešimt filmų, ryškiausi jų: „Kanalas“ (1957), „Pelenai ir deimantas“ (1958), „Pelenai“ (1965), „Pažadėtoji žemė“ (1975), „Žmogus iš geležies“ (1981), „Korčakas“ (1990), „Katynė“ (2007). 2000-aisiais režisierius apdovanotas „Oskaru“ už gyvenimo pasiekimus.