Mažame Olandijos kaime tylu. Retkarčiais sušnara javai ar sukranksi varnas. Gyventojai irgi nekalbūs. Skaudžios jų patirtys glūdi pernelyg giliai, kad pavirstų žodžiais. Tačiau Helmeris ir jo nuo senatvės mirštantis tėvas bando kalbėtis. Apie žuvusį brolį, kurį tėvas mylėjo labiau, vaikystėje patirtus tėvo smūgius ir taip Helmeriui patinkančias pienininko rankas. Kai ryšys toks trapus, susitaikymo siekti sunku. O gal jiems to nė nereikia? Gal abu kantriai laukia, kol tiesiog ateis pabaiga? Kol Helmeris galės mylėti kitą vyrą taip, kaip negalėjo mylėti savo tėvo.
„Tai istorija apie vyrą, kuris išsilaisvina. Išsilaisvina nuo jam primesto įvaizdžio, nuo to, kaip jį regi jo tėvas, pasaulis, jis pats. Helmeris turi iš naujo pažinti save, būti tuo, kuo iš tiesų visad buvo“, – sako režisierė Nanouk Leopold.
Berlyno kino festivalis – pristatytas „Panoramos“ programoje.
Nanouk Leopold